rašyk.lt: Kūriniai / Pranas / Neišmokau...

Atsiremk į save
Ir nelauk, kad reikėtų dairytis.
Bus jauku, kai šviesa
Ne laužais užkurta.
Net ir miškas ramus prie ugnelės tokios.
Bėga skruzdės pro ugnį,
O likimo meška
kopia medų iš mano dalios
Ir dėkoja, kad dėl jo
Neturėjau sau priešų.

O pareiti namo
Iki šiol neišmokau.
Tartum raidėje,
Tartum alkoje,
Tartum mažo niekučio orbitoje
Šventą sielos ugnelę kuriu.

Blogas komentaras Rodyti?

2014-11-21 17:55

Pranas

Supratau atsimindamas. Vadinasi, būtame laike. 0 ašašai kaip suprantu, jau kitame lygyje. Tai gal nelūdėk, kad iki jo dar nepriejai kaip iki Tverėjo. Geriau skaityk mane, kad ir be skyrybos ženlkų, be viso to, kaip tvertas pasaulis. O motinos pieno skonį vis dėlto pasistenk atsiminti.
Taip, taip, kepurė pagal Jurgį, o Jurgis pagal ką?

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-11-20 23:16

tictac_it

labai daug ašašai ... nuo to sušlampa dagtis :) 3

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-11-20 20:27

bitele

..."mažo niekučio orbitoje
Šventą sielos ugnelę kuriu"...gražu, labai gražu...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas