Dvi pienės

Žiedų jūroj susitiko, susipyko pienės dvi,
Kiekvienai savaip atrodo, kad  tai ji yra graži.
Viena savo saulės plaukus, vis kedena pavėjui,
Kita savo baltą galvą puošia smilgom, dagiliu.

Šapas tarė neiškentęs:  kiekviena savaip graži,
Ko čia pykstatės be reikalo, jums abiems viena lemtis.
Ir birželiui įpusėjus, aikteli abi,
Gluosnio dar nesužavėjo, o plaukai reti.

Saugojo dar juos nuo vėjo,
Ašaras baltas liejo,
Bet jau niekas nepadėjo,
Liko tik kotai vieni.

Žiedų jūroj gluosnis girdi,
Kaip kikena pienės dvi,
Kam tos garbanos, nereikia, 
Gražios juk ir taip abi.