21

Supratau kad šiandien man dvidešimt vieneri metai
Ir nuo vakar nepasikeitė niekas tik mano viduj
Dar kartą išmušė laikrodis
Skylę pro kurią švilpauja rudenio vėjai
Keista gimti lapkritį nes pas mus visada lapkritis
Mūsų galvose langus plaka medžių šakos ir nerimsta
Lietūs
Noriu išgėrusi taurę vyno patirti į tamsos plaukus ir nubusti
Švari palikusi savo mylimąjį palikusi pačią save ir tuos
Kurie sako kad kitaip jau nebus kad čia yra amžinybė
Noriu šitaip nebevargti statydama sau kapą nesisieloti
Jog neturiu turtų aš jų niekada neturėjau be jų atėjau ir
Paskui mane jie į tolius neseks išeisiu basa su nuožmia
Rudenio vėtra kuri mane ir pasitiko

Praėjusios meilės vaisiai plukės vikiai viržių laukuose
Pasiklydę akmenys
Jie vėl pragys
Virsk į nežinią rytojau tavęs nematysiu nes tavęs nėra
Sudek mintie prie šaltų tamsių altorių šventyklos griuvo
Bet nevirto nežinia
Taip viskas pasikeis kad pačios manęs nebeliks manyje
Visa kas prarasta vėlei sugrįš jog dar kartą išnyktų –
Nieko nelaikysiu
Tedega
Tedega