noriu sueiliuoti
paprastą bet neskausmingą
ne tokį tirštą kaip naktis
tavo lūpose
ne tokį ryškų kaip
žvaigždės virš tavo namo
išskleidę
savo aklas akis suplūdę
virš kamino rūgstant
aukštyn taikliai
taikiai
ne
ne tokio prarasto
kaip gimimas beskonio
ne rūgštaus kaip mirtis
neišeis
nieko paprasto