Tolyn, tolyn lekia dienos
į gelsvą smėlio kalną.
Taip blunka mūsų mėnesienos...
Kažkas dainuoja meilę.
Kažkas dar šoka smagų tango
ant nupjautų ražienų.
Už tai išgerkime po taurę,
rasas surinkę nuo blakstienų.
Rudens verpetuose paklydę
dar rasim skaidrų juoką.
Tikiu, kad būsim neišėję.
Už tai jaunyste mokam.