***

Vieną dieną ta pati skruzdė
Švilpaus tavo kauluose

Matysi kaip liūdnai nuvysta žolė
Dar liūdniau ją nuėda galvijai

Kaip debesys lieja sėklą
Lietaus pilnos pievos pritvinsta

Kaip į rasą iškritę rūkai
Sutveria vieną vienintelį

Lašą kuriame galima suktis
Nuo sienelės prie sienelės

Vaivorykščiuoti vien sau