per dažnai be tylos užmingu kai pasipila lietūs ir
pasipila švinas į gerklę ar kulkos ir nugara nugarma akmenys
atmeni karas ar rasi namus kai ateis vėl rugsėjis kas ėjo praėjo daugiau
nepagausi brangiausia rangausi nuo tylos prieš audringą vaizduotę
pasiduodu šiaurinėm pašvaistėm švaistausi osvencimas šventas švenčiausias
viešpatie dieve beveidi kary tarsi klonas ciklonas tritono išsprogusios akys prie
kryžiaus prikaltas pakartas nekaltas netalkinau aš jiems netalkinau tik tylėjau
kai manęs ko paklausė nudelbdavau žvilgsnį į kojas kraujuoja iš nosies tau
mylimoji ir balose spindi žvaigždės ir šiaurės pašvaistė kad visa tai būtų
tik sapnas pneumatiškai matinis kolektyvinės sąmonės sąmojis
juodas kaip vanagas kaip vanduo androgeniškas balose tavo veidas pabalęs
pabundu ir po kojomis sąmanos monotoniškai žalios ir nerimas
nes tylu