Dangus

Laikyk mane taip,
Lyg tavo rankos būtų tam sutvertos
Ir nepaleisk,
Nors ir pasauliai griūtų


Visada žinojau kada tave sutiksiu,
Kaip tu atrodysi,
Kokia bus tavo širdis
Ir kaip stipriai manęs laikysies


Tačiau žinojau.
Tu turėsi išeit.
Į tolį,
Kur siela susilieja su dangumi


O aš tik pamosiu
Žinodamas, kad ten atsiskleisi
Ir būsi radus
Ko visad ieškojai.


Tyrumu ir laime užpildytas dienas