žiūrėsim viens kitą mirštant

baltų sodų žydėjime
juodų kojų trenksme
pažinau tave
pievų takeliu nubėgai

juodom savo kojom
baltus žiedus trypei
krito vyšniom raudonom
kapsėjo kraujo lašai

nebėk, sustok, nepyk, ateik
į kapus nueisim kartu
audra ten verkia
ir vaikai mūsų verks
gėles sodins, žydės
oj, kaip žydės
juoksis visa gerkle
ir vaikai, ir gėlės, ir žvaigždės
kris į žemę spindėdamos