apie orumą

kas vakarą išsitraukia
kojas iš spintos,
apauna kažkuo,
kas  gerai smigtų
šaligatvyje
ir išeina užsimetusi
lapę ant išderintų pečių,
nubučiuota, kaip antkapis,
sako –
tas, kaipgi ten,
vaildas tai rašė knygas,
o aš tai nerašau ir
krykštauja vaikigaliams
į veidus, kad
beraštė,
užtat moka suktis,
kaip žemė
apie ašį, ir kad
tokiam vebsaite
yra tų visų ašių kanalas,
o aš klausausi jos - - -
nu
žaisdavau vaikystėje
kad aš
katerina zeta džouns,
bet namie,
užsidarius,
du kartus ištekėjau
ir niekas
iki šiol nežino
už ko