Mano mirtis

Ir kodėl gi privalau aš mirti,
Tą siaubą ir visa tai vėl patirti.
Žemėje tavęs niekas negailės,
Kankins, ginklą prie galvos pridės,
Taip padaryti jie privalės.

Galėtų jie tiesiog mane paleisti,
O tada kažkas į žemę nusileisti,
Man padėti iš čia pabėgti,
O gal tiesiog pasislėpti.
Nežinau, aš taip bijau,
Širdyje aš jau miriau,
Ir kai mane užkas,
Gal kažkas supras,
Kad gal ir tik gal jie suklydo,
O dėl mano darbų siela tik labiau pražydo.

Ir dar nespėja mano kaulai dulti,
O jie jau žada jus užpulti.
Puls vienus, puls savus,
Laimei kad manęs čia jau nebus.

Ir tada pragaras prasivėrė,
O visus kaltuosius demonai suėdė.
Sakyk, kokiam pragaro rate esi,
Galimybių žemės saugotis turi.