Tyla tai – auksas. Kas nežino?
Iš aš vėl žodžiams apkurtau,
Net nutaisiau kvailoką miną –
Tyliu ir akimis vartau.
Kodėl namuose nenakvojau?!
Ir kam gi man antri namai?
Kada į barą nuklampoju –
Apsidžiaugia alga draugai.
Statau jiems po alaus bokalą.
Kam būna maža – ir po du.
Barmenė pasilieka grąžą,
Mane paspyrus po stalu.
Ryte anksti taisau sveikatą,
Nors piniginė jau tuščia…
Ir pas šinkorką reikia blato,
Ir pas VAI visam mieste.