Rasos lašais voratinkliai vėl verkia,
Užsidega spalvų ugnimi klevai,
Debesys, lyg jaustų kaltę,
Užmigdo saulę. Ar žinai:
Opšrus sau olą jau „verčia“.
<<< >>>
Rodos, kad visos spalvos
Užliejo ir pievas, ir miškus...
Dega rudeniu žemė.
Eitum dabar į tolių tolius...
Nesvarbu, kad debesys plyšta.
Ilgesys, nostalgija, nerimas
Užpildo sielą kažkuo, ko ieškome
Ir niekaip negalim surasti.