Apie kates ir žmones

Per kampinio gatvės namo langą
Vieną rytą žvalgėsi katė ---

Palei kaimynų tvorą pirmyn atgal
Numintas šuniškas gyvenimas,
Kiek toliau ant virvės sukabintos
Džiūsta žlugusios jaunos poros svajonės.

Mažais žingsneliais į ateitį skrieja pirmokėlis,
Šuoliais mirtį vejas pamažu tipenanti močiutė,
Iš vakarykščios vakarykščion kelias dažnas
                                      pagriovo lankytojas
Ir verkia vasaros rytinių pamaldų varpai.

- O gal, - laižosi katė kailiuką, - tik jiems atrodo taip.

Gatve lėtai nurieda maža geltona mašinėlė,
Žmogaus, išėjusio kadais
Ir aidi žingsniai tų, kurie dar tik ateis.
Kiemai, grioviai, gatvelės - gyvenimų metropoliai
Ir autostrados ---

Kampinio gatvės namo langas tuščias.
- Aš, - trinas apie kojas kamuoliukas, - tik katė.