Tik pažvelkite į seimą,
Tą vagių, melagių šeimą.
Štai Loreta Graužinienė
Jos galvoj turbūt uogienė..
Argi moteris rimta,
Daro tuti-tuti-ta?
Jie kruvon visi suėję
Veikia sau ką panorėję.
Lietuvai padėt nelinkę,
Praturtėti susirinkę.
Ikrų bliūdais apsiėdę,
Trina vis tą seimo kėdę.
Pas kas antrą-hemarojus,
Bet jiems kas, juk seimas rojus:
„Vietoj to, kad kam padėti,
Aš išskėsiu Kuboj skėtį.
Ten nuo bapkių pailsėsiu,
Gryžęs jų daugiau turėsiu.
Bus kolegos sugalvoję
Apmokestintą naujovę.
Nors piliečiai stipriai pyks,
Nieko jie nepadarys.
Esam juk parlamentarai,
Mums nekanda net Muchtarai. „
Kol dar galit pailsėkit,
Bet galvoj vistiek turėkit:
Už kiekvieną savo velnią,
Gausit tai ko nusipelnę.
Lazda turi galus du,
Trenks iš bankės jie abu.
Džiaugsis tuo visi lietuviai,
Jūs seimūnai paleistuviai..