dar pamenu
vilkais klajodavom
po šaltų
betoninių džiunglių tunelius
už uodegos gaudėme
mus kviečiantį iškreiptą aidą
luošinom save trapumu
bespringdami humoru
ir pamenu
svajojome pastipti šunimis
aklais bei išbadėjusiais
naiviai tikėdami
kad nusižeminus
išganymas bus patiektas šeimininko sąskaita
dailioje
desertinėje lėkštutėje