Giesmė apie siaubingąją Lamą

Antra nuo pabaigos ir du kartus trečia
Išaušta vakaru kada numiršta žybkės
Naktis iš po dienos greitu ritmu pėsčia
Pradrąsko paparčius. Iš pelkės kyla Lama.

Prieš ritualą ima griežt žiogai
Ir kriokia varlės pasilipusios ant lelkių.
Prie gomurio prilimpa jos nuodai
O žvilgsnis šaiposi. Tu net nepajutai.

Nuo pjedestalo nusirango jūrų šunys
O paskui juos - kiti veiksmingi padarai.
Tada ateina metas nesuprasti
Iš kur esi, kodėl ir ką dabar darai.

Kitokio prado ir kitokio pavedimo
Nei įprasta matyt trečioj ir du kartus antroj
Šita pabaisos ir baidyklės sudėjimo
Net ir prastos dienos kraupi blausoj.

Grūdai ir žemės nusilenkia kur ji eina
Nes jiems geriau ir ten yra naudos
O kur nebus, jei sutvėrimas klęsti
Nes smalkę geria, geria vidurius meškos.