atsivėrusios smegduobės
drumstos akytės
įkyriai žvelgė į mane
jos ploni čiulptuvai
traukė nepatikliuosius
vis gylyn
tu vilkėjai Dovydo drabužį
o moterys! ak tos jaunos moterys!
tikėjo galėsią tave sugundyti
jos lankstėsi šoko
kampuose apkalbėjo
ir liepsnojo pavydo
skiauterėm
laukiau vienos akimirkos
sujungsiančios
mano ir tavo
žvilgsnius
tada užsidegs šuliniai
smegduobė švelniai
apkabino kojas ir
lėkiau į gylį
kol tavo rankos
man atvėrė dangų