Kai viskas įvyko
kai plito ir skleidės pažinimo audra ir nešė griausmą link mano aplinkos
bučiavau save devynmetį ir
pratinaus prie bejėgiškumo jausmo
lyg būčiau eilinė mašinėlė
kurią mama nupirkusi parnešdavo man
išdaužyti stiklus
nuplėšyti ratus
ir laidoti smėlyje jog nerastų kaip atgyveną
lygiai tokiu pat kliuviniu jaučiausi ir aš
žiūrėdamas patėviui į akis
kai jis plovėsi motinos kraują nuo krumplių
žarstė grasinimus už tai kad nepridegiau cigaretės
mat jo šlapiuose pirštuose geso degtukai
bet aš gi bandžiau tik rankos
kaip ir kūnas virpėjo
rinkau degtukus bet jie vėl krito ant žemės
o tada smūgių lavina
vadavaus bet bėgti iš namų neišdrįsau
palindau po krosnimi
tai toks mažas tarpas
malkoms sudėti kad džiūtų
tempė už kojų atgal
dulkės lindo į burną
galvojau kojas su visomis sausgyslėmis nuplėš
įkvėpiau oro
ploni šonkauliai išsipūtė
lyg pūžlio snukis nuo kabliukio palūpėje
o aš pilnais plaučiais oro
temstant akyse ir spengiant
galvojau kad tik neiškvėpčiau
kad tik nesprogtų manyje
tos oro pagalvės
tokios pat kaip mašinoje po smūgio išsiskleidę skiriančios
gyvybę nuo mirties
ir aš įveikiau
noras gyventi buvo stipresnis net už vyrišką jėgą
įsiviešpatavo tyla
patėvis užmigo
o aš vaizdavaus kai išlendu
iš savo slėptuvės
iš stalo išplėšiu įkirstą kirvį
preinu prie jo bejėgio iš pasalų
ir vienu kirčiu į galvą
nurtaukiu bandantį prigyti realybės želmenį manyje
tuomet mintis sustoja
juk ne kraujui tekėti
ne svetimai mirties akivaizdai
išsivystė mano pirštai
ugdoma jausena
o ir landa per maža išlysti atgal
kol dar galėjau
baimės vardu naudotis svetimu bejėgiškumu
tikriausiai sielvarte ir kaulai
tampa guminiai
gerai kad vėliau jis pabudo blaivus.
Jums Juozupukai skirta - kad atsakingai elgtumetes.
Mergaitės - tragedija ; bet ar apie tai čia ? Juk išsigimusių yra - buvo ir bus.
Nenaikinsim gi jų.
Be to po tos atrankos liks? Issigimeliu atrankos - kas liks?
Jus liksit? Nes net neabejoju - kad kažkas ir jus paskaitys tokiu.
Jei supratot apie ką aš ?
Taip, tokia patirtis pliste plinta praskolintoje ir parceliuojamoje, ponų atstatytoje "nepriklausomoje" Lietuvukėje. Nenuostabu, kad net teisingumas priverstas linčiuoti nepilnametes mokinukes nužudžiusias savo draugę ir net besimėgavusias jos palaikais. Gaila, kad mokykla bejėgė pakeisti netikusius paveldėtus genus, o štai išdrįstama net mėgautis žudynių vaizdiniais. Kam skiriamas toks prozaiškas tragedijos aprašas???
Va – Potas jau pradėjo rašyti komentarus, tai tuoj ginčyti aklai. O čia visuose komentaruose tiesos net daug, o ne Javos vienos.
Ale kaip Lukašenka – tarpininkauti nenoriu.
Juk tai Javos romano kelintas jau epizodas.
kirvis jo, raskolnikovo ginklas, bet jis gi visada po ranka, negi 9metis ims peili?nors tas ir užimtas - tai gal apipilti benzinu ir padegt lovoje ?
Čia originaliau būtų ;)
be to - skaitytojo jausmais žaisti ir reikia - kad paliestų, sukrėstų, paliktų kažką po to.
Aha, su kirviu tai Raskolnikovas ir mąstė originaliau, ir pasielgė drastiškiau (: Pabaiga patiko. Bet pats įspūdis toks... dirbtinoko pabandymo žaisti skaitytojo jausmais. Situacija stereotipiška, lyr herojaus jausmas nuspėjamas, o sudėliojime pati raiška lyg ir nieko, bet šiek tiek per daug tokio gruboko tiesmukumo (ne įvaizdžiuose, o sudėliojime, žodžių tvarkoje). 3
Pirma kilusi mintis perskaičius - tikiuosi, tai ne biografijos epizodas. Nors, kad ir kaip bebuvę - įtikinamai. Realistiškas buities paveikslas. Tik, asmeniškai man, per daug nereikalingų žodžių, frazių, pašalinių detalių. Išreiškus mintį koncentruočiau, bendras vaizdas teiktų sodresnę emociją, įspūdį.
Pirma kilusi mintis perskaičius - tkiuosi, tai ne biografijos epizodas. Nors, kad ir kaip bebuvę - įtikinamai. Realistišas buities paveikslas. Tik, asmeniškai man, per daug nereikalingų žodžių, frazių, pašalinių detalių. Išreiškus mintį koncentruočiau, bendras vaizdas teiktų sodesnę emociją, įspūdį.