kartu

ant alsuojančių stygų
sekundinės rodyklės ritmu šoka
krauju srūvantys pirštų galiukai

baigiame save pamesti tarp dar negimusių
kol kas tik išpranašautų akordų
ir lyg kiniški ferverkai ore sproginėjančių sielos virpesių

ir gerai, kad baigiame
sakai

galėtum-
pats sudegtum impulsyviu
importiniu blyksniu
virš mano lūpų
akių
krūtinės
isterijos  priepuolių
ir kumščių
be gailesčio laidytų į artimiausias užrakintas duris

galėtume-
sudegtume drauge

drauge su stygomis ir stingstančiais pirštais

ir peilio ašmenimis
ant kurių iki šiol repetuojame
kiekvieno naujo šokio žingnelius