šiąnakt buvai pradėtas žvaigždžių spiečiuje
ant žemės sirpo vyšnios
jų spalvos nesimatė
tamsoje
varnas varnui
netyčia tyčia iškirto akį
jiems nepasakė kad taip nebūna
būna ir ne taip
nubyra vyšnios dar neišnešiotos
maži vaikeliai renka deda
į burną į krepšelį
krepšelį senelio pintą
renka ir deda
jiems niekas nesakė
kad vasarą sniegas kalnuose miega
sapnuoja vaikelius ir vyšnias
taip ir gimsta
neateina iš niekur


Muta








