Dar girgžda uoliai ponas Čekuolis

„Nusipelnusio“ sąjūdisto 80-čiui 

„Sowietai“ valdė mūs Lietuvėlę,
Tai jie išugdė Čekuolį-gėlę.
Tik jis tą  amžių vardina narsiai –
Kad gi blogiau jau, niekur nerasi
Tie sunkūs metai slinko, praslinko,
Ponas Čekuolis dar nesulinko.
Vargšės tik kojos sunkiai kilnojas,
Bet dar ant scenos užrepečkoja:
Šio „etalono“ divertismentai, –
KGB auros angažamentas...

Teko praskalbti savo mundurą
Ir dalis purvo liko už durų.
Skelbė moralę kadais Juršėnas
Ir juokdaristas „bratka“ Šerėnas.
Atsižegnoję jie nuo „sowietų“,
Šlovina valdžią – JAV svietą.
Čekuolis kūrė „Gimtąjį kraštą“,
Sklandžiai klijavo Komunos raštą.
Laikui pribrendus: „Ką pasirinkti? “
Bėgo į krūmus kelnių džiovinti.

Buvo gamykla „Sorokolietka“,
Kur pats „tetušis“ kalba mus pliekė.
Po to užpuolė „Jiedinstvos“ gauja,
Liepę neniurgzti – užčiaupė sauja.
Mes sąjūdistai atkirtį rodėm,
Sukūrėm rimtą ir griežtą žodį.
Tuoj pat kreipiausi į pačią „Tiesą“,
Bet ten atsakė, kad negalėsią.
Malonės prašėm ir pas „Valstiečius“,
Bet gi ir jie tuoj išskėtė skėčius.

Kad nuo „Jedinstvos“ žmones apgintų,
„Gimtąjį kraštą“ prašėm spausdinti.
Tik A. Čekuolis jį redagavęs –
„Spausdint nenoriu“ – painformavo.
Taip ir sugrįžom it musę kandę,
Betgi pasauliui pranešti bandėm:
Bijo „veikėjai“, juk tai nejuokas;
Radiofonas gelbėti ruošės.
Lėkėm į Kauną ir per Sitkūnus
Skelbėm pasauliui dvasią ir kūną.

Tad šis „sowietų“ žurnalistėlis,
Vietą girgždėti surado vėlei.
Jam jau nesvarbios piliečių godos,
Žiū į ekraną – gražiai atrodo.
Kaip reik gyventi, tik jis supranta...
Pavyzdį rodo į užatlantę.
Pirštu parodo ir dar pakrato,
Siunčia tautiečius: „eikit į...  NATO“!
Toks etalonas pono Čekuolio,
Kalti ir kalti eterin kuolus...