Hello, my Friend !…

Vis sukasi galvoje nostalgiškai linksma, o gal liūdnai melancholiška daina Golden Parazyth daina “Hello, my Friend! I am happy to see you again… ” (https: //soundcloud. com/golden-parazyth/mark-jackus-feat-golden) Iškyla seni emocionalūs prisiminimai… Ir iškyla klausimas, ar tikrai visada taip malonu sutikti senus draugus? Neseniai teko susitikti buvusius draugus… Ir toks jausmas lyg tie žmonės būtų tave pamiršę, pamiršę, kad išvis kažkada buvom draugais, kartu leisdavom laiką linksmai, o tai buvo tiesiog ne taip ir seniai, o galbūt ir seniai, bet koks skirtumas…Toks jausmas, kad tie žmonės tau jau svetimi, gyvena savo gyvenimus, nebėra to entuziazmo, to noro bendrauti sklindančio iš akių, pasakom tik “Labas” iš mandagumo ir nueinam savais atskirais keliais į skirtingas puses…Nepasakom ką galvojam - mintys lieka galvoje…Mes jau nebe tie patys žmonės, bet kartu ir tie patys, tik pamiršę, o gal pasinėrę į dabartį…Ne visi sugeba gyvent dabarty, kai kurie taip ir gyvena tarp praeities ir ateities, ir galvoja, kas jau buvo ar kas galėtų būti arba tiesiog galvoja per daug…O galbūt žmonės tiesiog keičiasi, kas tu buvai, nebesi dabar, per laiką keičiamės, tampam kitokie, ir todėl dar labiau svetimesni ir atitolstam vienas nuo kito. To kas buvo šiaip ar taip niekada nebebus.