Pasirinkimai

Paklodes iš lėto gniaužiančios rankos
Stikloraižiai kažkur už kambario tamsumos
Juk tai tik jausmas, trapučiu luobu apžavas
Kuris vėliau mus paliks bet ir nepaleis

Tą paskui belieka tik tuščia
Kažkas tvilko raudoje vienišo vilko
Bet jau nežinai – paklode apsisiauti ir nejauti

Kažkur gimsta dar mintys – ne man ir
Ne pas mus – mes tik gimdome užmarštį
Jos nepaguodžiamą liūdesį kažkur prie ausies
Plaukuose kaip lapo lytėjimą –
Atsisuki, bet jau nieko nėra, negirdi

Kaip beaistrė naktis sūpuoja balzganas žvaigždes
Alyvų žiedai tarp savo medžių – jie pasimes
Na, kodėl
Kodėl esame mes
Jau pavargę

Paširdžius tvilko – skraistė stora – dukslus
Stiklinių akių gaubtas – saulėtas gyslotas delnas
Kūdikio vaikštynės girgždesys kaip kraujas
Užia
Pasimeta visa
Tik jį begirdi