Prie kranto

Išsiilgom vienintelio kranto
Tarsi prieplaukos mūsų mintims...
Gal tekmės sraunume jos nerandam,
Karčią duoklę dalinam naktims?

O dienoms, jau žiūrėk, nebelieka
To atodūsio jaukiai gilaus
Ištirpinam savy netgi sniegą,
Bet viens kito nedrįstam priglaust.

Kas tai? Meilė? Kartėlis? Pavydas?
Išsigandom tikrovės? Jausmų?
Tik žodžiu tarsi kompresu gydom
Vienas kitą nuo sielos žaizdų.

Bet prie kranto vis tiek priartėjom,
Nes diena iš dienos link jo ėjom...