Šiandien kilo smėlio audra
Skaros praskleidė
To paties juodulio plaukus
Žydri minaretai pradėjo
Baidyti paukščių šešėlius,
Tikrieji slėpėsi smėlio lizduose
Pavieniai fontanai viliojo
Palikti šlapią pėdsaką,
Bet manekenai pridengti
Juodais nikabais
Pamerkdavo akį
Saulės jau nebebuvo
Ji anksti išsitiesdavo kalnuose.
Jų pačių kontūrai
Kiek prilaikė dangų.