Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ant kalno, kur baigiasi miškas ir nuo kurio matosi medžių jūra, prisiglaudusi prie dangaus lanko, auga vienas medis. Tai visų dangaus žvaigždžių ir visų žolių, gėlių draugė liepa. Jos šakos tyliai kyla ir tiesiasi į žvaigždes, kai karštos vasaros dienos arba šiltos, nevėjuotos naktys. O tada, kai užeina ir praeina paslaptingas ir švelnus lietus, liepos lapai pasidaro šlapi, slidūs ir lipnūs. Jie linksta žemyn žemyn žemyn...
Jie trokšta prisiartinti ir prisiglausti prie taip išsilgtų žolyčių ir gėlių žiedų. Liepos lapai linksta prie žemės. Jie, nepapūsti vėjo, negali pasiekti žolės. Tačiau permirkę lapai siunčia šlapius savo laiškus - lietaus lašus, kurie kapsi, krenta ir aptaško, prajuokina žolę.
Taip gyvena liepa. Jos dailus, apvalus kamienas iš tolo vilioja ir traukia akį. Norisi ją pamačius prieiti, apkabinti, pavedžioti pirštais per jos rieves, pasiekti pirštų galais žemiausiai nusvirusią šaką, perbraukti per ją, kai ši būna šlapia ir pajusti ant savo kaklo kapsintį kutenantį vandenį.
Kažkada, kai dar niekas nebuvo apsilankęs aukštajam kalne ir niekas nebuvo pastebėjęs liepos, puošiančios kalną, šioje vietoje viena jauna elnė atsivedė trijų elniukų vadą. Kai elnės vaikai išaugo ir sustiprėjo, vienas jų vis atsiskirdavo nuo savo šeimos ir atbėgdavo į aukštąjį kalną pasisveikinti su liepa. Jį kažkodėl nesąmoningai traukė gimtosios vietos. Jam vis magėjo pasimatyti su liepa. Mat ji buvo sukaupusi išminties ir mokėdavo apgaubti savo paslaptimi bei ramybe. Taip pat jos apvalus kamienas visada tarsi kvietė į savo draugiją...

Paaugęs elnias vis dažniau ir dažniau atrisnodavo prie liepos. Jo stiprios ir raumeningos kojos pasispirdamos nešė elnią į kalną. Jis lipo, judėjo link kalno viršūnės; žvelgiant į tampriai prigludusią jo odą, buvo matyti kaip elnio raumenys banguoja, perkelia judantį gyvūną iš vienos kūno padėties į kitą. Elnias kopė į kalną labai sunkiai: pradžioje pagreitindamas, paskui pristabdydamas bėgimą. Taip jis įprato atbėgti ten kiekvieną mielą dieną. Ir kiekvieną kartą, sulig kiekvienu apsilankymu jį jau iš tolo vis stipriau traukdavo liepos siluetas. Elnias, įsispitrijęs akimis, sulaikydavo savo žvilgsnį ties dailiuoju, apvaliuoju liepos kamienu, palaipsniu kildavo juo akimis aukštyn - link liepos vainiko.
Į mirgančią vasaros saulėje lapiją - į kviečiančią savo glėbiu liepos šakų simetriją.
Ir elnias kaskart tartum užhipnotizuotas!
Vieną dieną taurusis miško princas elnias, atšuoliavęs į kalną, nebenorėjo grįžti atgal. Jis apsigyveno šalia liepos.
2003-12-15 00:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 15 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-10-09 01:05
Autumn_bride
Gražu...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-15 23:08
Apatija
priespaskutineje eiluteje tas sauktukas akis isbade :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-15 12:32
žalia
;o) nustebino pabajga. Nesitikėjau tokios.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-15 10:31
Drizzlė Tyla Lu
elnias..... romantizmas... zinai apie ka as;)...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-15 08:59
Tylinti
skaitydama šį kūrinį tarsi mačiau kaip elnias kyla link liepos...kaip mažas žmogutis vedžioja liepos rievėse savo vardą,o įsimylėjėliai drožinėja kamiene meilės žodelius.Graži istorija tik tikėjausi pabaigoje suluakti kažko tokio įdomaus ir nebanalaus:)Bet visumoje tekstas gražus:)  ////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą