Žvaigždutei

Jau buvo pražydę žiedai,
Po mišką skambėjo paukščių aidai...
Net ir saulė švietė
(Kaip bebūtų keista)
Šiltus jausmus į padanges kvietė...

Vienas spindulėlis ir mane užkliudė
Ir juokas skaidrus pasigirdo.
Tai žiemos upeliai ką tik atsibudę -
Ledas virš jų jau ištirpo...

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

O žvaigždute! Nesprausk savęs į vieną žodį...
Aš nenoriu, kad tu būtum paprasta,
Geriau ištiesk rankas, nusišypsoki,
Neleisk, kad ir ši diena būtų prarasta...