vis tikėjausi
žvilgčiodamas per langą
įsiklausydamas į šnaresį pakelėje gelstančių žolynų ir krienų dulkinų
jog tai ne tu susiliejusi su tamsa
įtraukusi pečius per žvyrą plauki arčiau
bandydama išvengti skausmo
pakėlusi raišteliais supintas suknelės klosčių bures
pirmyn atgal atsargiai sklendi lyg lauktum manęs pasitinkančio
bet aš tyrinėju ir nedrįstu pasirodyti išmokytas tykoti tylomis
tiesiog stebiuosi naktimi kai ji tave dar sugeba slėpti nes veido neįžiūriu
be to tikėjausi kad šiąnakt neateisi
nors prisipažinsiu laukiau
retkarčiais įsivaizduoti bandžiau
kai stovi priešais išdidi
iš visų pusių nužiūrinėji
pirštais į širdį įsiskverbi
ir suklusti
pasijaučiau pažeidžiamu ir atviru
kartu lyg būčiau sudaužytas automobilis suknežintom skardom bet dar ūžiančiu vidaus degimo varikliu
o nuo pajuodusių išmetamųjų dujų tikiuos neuždusime
kad jau atėjai prisiglausti
ir stebi mane sąžine
mano juodaode gyvastie
šlykštiesi manimi.