Galąstuvas. Fino gt. blues (iš Vilniaus bliuzų)

Senasis Hekas,
senasis Hekas visada nešiojasi galąstuvą
užantyje, nes maža ką, gal atsitiks ir tau,
kad eisi eisi ir staiga atšips kokie nors dantys
arba kepenys,
ar Vizitiečių bokštas, už kurio
senajam Hekui debesis vis kliūdavo,
vis pasismeigdavo pro šalį nepajėgdamas pratykinti,
matydavo kraujuojančias jo pėdas
pro angą kupole kitapus, o dabar
nebesimato debesų nei Vizitiečių bokšto
nuo Fino gatvės grindinio ir niekam nesvarbu
kas įrašytas į kultūros paveldą ir saugomas valstybės
senasis Hekas,
senasis Hekas stebisi išgirdęs,
kad Fabijoniškėse, ar kaip ten, nužudė žmogų,
nes kaip tai gali būti, žmogų – Fabijoniškėse,
ir kaip gi būtų įmanu užmušti žmogų tarsi šunį
šmirkšt! tiktai ir nebeloja, ir nebėr 
senojo Heko,
senojo Heko niekas neprašo užrūkyt, nes ką žinai,
gal bus užsigalandęs kokią širdį,
geriau kaip žvirbliams į šalis paplast,
kai akys jo greta pasaulių sandūros
(žolė, tvoros statiniai)
regi, kaip užkalbėtos skruzdėlės lėtai,
koja už kojos  nužingsniuoja
kvėpavimu sušildytais stiebeliais
link pasismeigusių ant Vizitiečių bokšto ir
dulkėto Fino gatvės grindinio.

Paaiškinimai nevilniečiams:

Fino gt. yra Šnipiškėse, senų medinių namų kvartale. Už tokių didelių stiklinių būdavonių.

Vizitiečių bažnyčia yra Rasų gt., senamiestyje.

Priešais Vizitiečių bažnyčią Subačiaus gt. yra Misionierių bažnyčia.

Fabijoniškės tai toks nežinia kur esantis klajojantis aiškių ribų neturintis Vilniaus miegamasis rajonas.