prisipeleninau lėkštę
tai padarė ji
ant jos dubeniukas
raudonas ir kepurė
geltonos mirštančios
pajūrio gėlės
balkonas ant žiedo
-
juostinis mėlynas fotoapas
daigų daigai maišeliuose
laidukai kabantys iš oro mikrofonai
rožinis žalias balionai
ant lipnios juostos ritinių
yra iš tikro lempos
po kuriom tu slepi
prezervatyvus
-
šampano taurėje
kurios lūpos nutrintos kava
įstrigus per meridianą
kavos tabletė
truputį suktelėjus šypseną
gaublio kampu
-
šią sekundę visai norėčiau alaus bet
šią sekundę esu padorus psichopatas
nusukęs savo nugaras mergaitei
kuri maino mano gėrimus
į savo pas androginus
paliktus dantų šepetukus
-
išnimfintas baltas viešbučio kokonas
yra mūsų paklodiškas veidas
pasimatantis tik tuo atveju
kai susipykstam su savimi
vienas kitą išplėšom
kaip du kokie durni lėktuvai
-
girdžiu kaip netoli juokias vanduo
tuoj įsipils pro duris
ir baltom gėlėm plaukuose
paprašys nukopijuoti
krišnai ant rankos
tatu
-
norėdamas subtiliai parodyt jog pykstu
pakabuką su tavo raide aš
apverčiu aukštyn kojomis
o tu tipo atleidi vyrams
tagintis ant savo mielučių krūtų
ir galvoji kad esi krūta
-
nepalaisčiau gėlių
eisiu pirkti botų su moterimi
kad netrukdomai jie praganytų avis
ir po to sėdėsim kavinėj trise su mama
ji sakys jog tėvas dar neapsisprendžia
kol tu nuleidus galvą paišysi obuolius
į mano debesų bloknotą
Pirmo pradžia ne kažką, užbaigta puikiai. Patiko labai ryški mirštančio žiedo detalė.
Antras gavosi atvirkščiai - pradžia galinga (nesupratau tik ar klaidą įvėlei su žodžiu "fotoapas", ten gal "fotoaparatas" turėtų būti?), pabaiga pro šoną.
Trečias - puiku, kinematografiška. Toks stambus planas.
Ketvirtas - "androginus" norėtųsi keisti, pradžia labai jėga, pabaigą užskaitau, bet ji tokia so - so. Būtų galima pergalvoti.
Penktas - nu achujienai. Man "paklodiškas" šiek tiek perdaug ornamentuotai, pagalvok ar jo iš tikrųjų ten reikia, visa kita nuostabu.
Šeštas - nu šitą labiausiai aš turėčiau suprasti :) Net biškį suskaudo.
Septintas - pralošei žaisdamas su prasmėm antroje dalyje, pradžia gera. Pamedituok ar tikrai taip norėtum jį baigti.
Aštuntas - užbaigia labai gražiai visą ciklą, atmosferiškas. Kažkokia lengva melancholija, gražaus šalto pavasario splinas.
Taisyt kur ir ką permastyt yra, bet visumoj tai gerai. Neužmiršk prie šitų sugrįžti ir sutvarkyti - yra neblogai, bet galėtų būti tikrai dar geriau. Ačiū, kad pasidalinai, tavo kryptis yra įdomi - visada dažniausiai moki nustebinti, o kas man asmeniškai pasikeitė per pastaruosius metus, tai, jog tavo tekstai tampa labiau įsimintini, rašai tiksliau ir atrandi įdomias atmosferas. Lauksiu daugiau.