Kur gi Jie nueitų, nuo žvaigždėto skliauto
Dieną, naktį, jeigu niekad nepaliautų
Jei nesiilsėtų ir nebeištrokštų
Jei nemaža būtų mėnesienos bokštų
Ko gi Jie ieškotų jei ne begalybės
Ne meteoritų virš juodos gilybės
Ko gi jei ne saulės, ko gi dar reikėtų
Jei Jų šiam pasauly niekas nemylėtų
Ar dievai šypsojos ar piktai grūmojo
Niekas taip Jų vardo ir nesužinojo.