„Aš verčiau mirsiu“
- pasakė ji
Ir pakėlus sparnus
Išskrido pas jį.
Žinok vaikuti,
Kai pasensi, aš jau būsiu mirus,
Bet mylėk ją
Kaip myli mane
Jos akimis: „čia buvo gražu“
Ir gal truputi graudu,
Nes gyvenimas buvo tuščias,
Tuščia buvo ir ji.
Ir paskutinei sekudei sustojus
Pamačiau jos akyse Laimę,
Laimę, kurios niekad nebuvau matęs...