Ilgų eilučių romansas

Įsibrovei į naktį, kai aš karšinau godų geismą
ir kovojau su kerinčio grobio šešėliais lipniais,
nes norėjau suplėšyti kūną ir taip atsiteisti
už nejuntamai vergišką buitį  po meilės skliautais.

Tu mane ištirpdei tarsi rūką ant pakraščio miško,
kai prakvipusias žemuogių smilgas svajingai nešei,
kai jutau, kad lietimai nežemiška nuostaba trykšta
ir išnyksta žinojimas -  liks ilgesy skauduliai.