Prie laužo taip laisvai spagsėjo mintys
Sėdėjau irdėliojau vakaro sapnus
Vis rūšiavau norėdama dalinti ne trupiniais
Bet plėšyt į lapus
Tik noras toks
Olaužas ima tilti
Ir sapnas skyla lyg mėnuo
Perpus
Nereikia žodžių
Reikia minti minti
Per laužo pelenus
Per dangų
Kol diena nubus
Ieškok manęs rasos laše
Arba mėnulio saujoj rask suplėšytus sapnų lapus