Rūpestingiesiems ( 1 )

Filmuoda
žadėjai jog tapsiu garsiu
sėdėjau krėsle ir jaučiausi
aktoriumi
kurį gaubė ryžto aušra
įsiveržimas naujai
už ką minios aukoja savo
laisvės polėkį
stebėdamos žmogaus
užgaidomis išgrynintą virsmą
žvėrimi byrančiais dantimis
kuris tik apuosto naująjį save
bet jau nesugeba įžvelgti
geismo lydint tolstančią auką
kai jos klubų bangavimas
pražiodina vyriškumui nąsrus
bet pavyti trukdo
jog esu butelyje apgyvendintas
embrionas
lyg pradžia
lyg kūrinio pilnatvė
lyg pabaiga
kai iš butelio išsiveržti
trukdo per siauras kaklelis
ir vis dažniau susimąstau
kai tu nuoga
keturpėčia įsispraudi į mano
apipjaustytą
siaurą pasaulį
apsižergi
ir pasigėrėdama šnibždi
aimana
jog visą savąją jėgą
potencialą sukoncentruočiau
naujai atvertoje kryptyje
kai trukdę išjausti galūnės
nutilę 
ir juntamas vien tik
slydimas į drėgmą tave
kada gi pasotinsiu tavąjį
aš?