Kai krištolu srūvančioje vaiskioje ryto šviesoje
Naktį kamavę dvejonių pamėklės nunyksta.
Už lango nerūpestingi žvirbliai čirškia
Tikriausiai apie pirmapradę jausmų nekaltybę.
Žvelgiant į tavo veidą užplūsta
Nepakeliamai stiprus jausmas,
Skleidžiasi krūtinėje kaip rožė
Neišmatuojamo atstumo grožiu
Žinojime:
MYLIU.