„Siuntinys“

Šiandien, anksti ryte, į mano sudaužytą langą
atskriejęs šaižiai pasibeldė nukirptu nagu,
ne, nemanykit, ne karvelis ir netgi ne balandis,
tik jaunas, strazdanotas miesto paštininkas,
kur važinėja prabangiu ''Citroen'u,,

sakau Jums atvirai-pavargti teko
kol iš senos indaujos, truktelėjęs kriaunas iš visų jėgų,
ištraukiau savo seną peilį iš voratinklio
(lyg tam pilvotui vorui jo prireiktų...)
ir virpančia ranka atidariau pakuotę,
įdomiai kvepiančią dichloretanu

viduj radau įskilusią šiek tiek ir tokią-
lygu žmogaus ranka išdrožtą. lyg ir raižytą,
-medinę širdį ir po ja-skiautelę popieriaus
kur išvedžiota-man gerai pažįstamu braižu,
tava ranka rašyta-''Ačiū. Nebereikia.
Gražinu. ''

Skiriu Reginai