***(11)

sėdėjom drauge po atviru dangumi
gaudydami sapnų nuobiras
tarsi kruopas
ir tylėdami žvelgėm į tolį
savy kažką laikydami
neišsidavėme
o tyla viską užglaistė
visas angas ir plyšius
mūsų saldžios išdavystės
(tai taip šventa)

sėdėjom drauge po atviru dangumi
raškydami meilės vaisius
spaudėm vyną
tik apsvaigus viskas juodėjo
ir ta meilė blanko
ir tai, kas dar šventa buvo
jau nebuvo
viskas traukėsi
gašliai
kol nieko nebeliko
tik keiksmažodžiai
ir mes
žvėrių pavidale.