Vėl pavasaris

... vėl pavasaris.
Loja šunys į vakaro dangų,
nepiktai ant saulėlydžio amsi.
Bus šalna, kandžios žiedus,
pribarstys pievoj šukių aštrių.
Iki ryto virpės vyšnios baltos,
tyliai melsis, prašys šilumos.

... čia gimiau kažkada.
Dar nebuvo griaustinių trijų,
į ledinę upę brendu, sužavėta
Tuo skausmu ir tikrove žvarbia
pasikrikštiju upės delnuos.
Neatlaiko stebuklo širdis
aš - žuvis, auksažvynė žuvis...