Kaip šventiko sūnus,
Gimęs iš nuodėmingos meilės -
Pavainikis, atsižadėtas tėvų abiejų
Šypsaisi prieš kiekvieną,
O kodėl, net pats nežinai.
Lyg vyriškumą praradęs,
Lyg pametęs save
Ir iššiepęs dantis.
Tačiau ar žinojai,
Kad jau nebereikia
Tobulu būti?
Atleistos bet kokios
Nuodėmės bus.