Mūzos krikštynos

Slypėjo paslaptis tavyje
žvilgsniu poezijos plunksna
žadinai akmenis
ir mane
iš bažnyčios žodžių
išlaisvinta
su baimės vėduokle
slopinančia įkarštį
pažinusi jausmą ir slenkstį
išmokei žydėti
kiekviename mirksnyje degė
simfonijos pjeses
tavo pirštai tapo valdžia
poemų lapijai
nenutilau net naktimis
ir vientisos giesmės įtrauktas
kiekvieną kvėptelėjimą mūza
pakrikštyti išdrįsau
bet tu nutilai
atgulei lyg į karstą
vaiduokliu įsikūnijai ir
vaško skonio lūpos
dvelkė tyla
tavo žvilgsnyje vien morkos
keptuvės
ir kvepianti žolė
jausmų atitikmens gyvatė
įšliaužusi į patalų židinį
išnuodijo kas gyvybei skirta
liko paskutinė žuvis
gėlame tikėjime.