Sėdim visai kaip tada
bažnyčios varpai
įkaitintas saulės betonas
rodei girtą moterį kitoj upės pusėj
o aš tavo prajukusį veidą tyrinėjau
dabar tavo ašaros pasroviui
mano prieš srovę
buvai tu gyvybė
esi tu gyvybė kartoji
neišgirstu
bažnyčios varpai
sėdim visai kaip tada