Nepavadinsiu niekaip

Ant širdies plaka juodas mėnulis,
Atsigulęs jis šviečia lyg žvakė ant kapo,
Ant suglamžyto lapo gėlėm užkaišyto,
Kur mylėję nuvyto. Kur kažko neužteko.

Po akim tvenkias skaudantys vandenys,
Tyliai brendantys skruostais ant kūno,
Kurs sulaužytas tūno ir kenčia nuskurdęs,
Lyg lapus nusipurtęs per prievartą medis.

Nusivylęs dangus plaukia lūpomis garsiai,
Tarsi paukštis palikdamas žiemą negyvą,
Negatyvais albumai išblukę vėjuoti. Sustoja.
Išvagoję kas taip įtikėta. Kas niekad... negyja.

Ant širdies plaka juodas mėnulis.
Atsigulęs užgęsta. Suskyla. Nebunda.
Apdulkėjęs išdunda į smiltis gyvenimas,
Dyla nerimas. Kūnas nuvytęs. Nuvytus sekundė...