Kol TYLA vis dar Čia

Niekas nenori nieko norėti,
Tesiasi Saulės mirtis.
Langai užtemę, vėjas už lango
Vienišas kaip Savastis.

Tyla netyla,
Laikrodžiai stengias
Nedraskyti, nežeisti Tylos.

Ir tiktai Dievas
Vėl kažkam rengias
Ir Lanko kažką sapnuos.

Miega glėby pliušinis meškiukas,
Dar neįkaitus kava,
Dar milijonai darbų nedaryti,
Dar nesulojo šuva.

Dar Nežinau, ar miegoti, ar keltis,
Ar esu, ir kas aš esu,
Kaip sužinoti, kuo šiandien rengtis,
Kai Tamsa slepia formą daiktų?

Saulė beveik pasiruošus vėl gimti
(Nors daug kas sako,
Yra mirus Mirtis)
Ant mano lango
Žaidžia Saulės zuikutis,
Švelniai bučiuoja akis.

Rytas - gerai, ir rytas - pagunda,
Dar pasilikti sapne,
Loja šuva, miestas vėl bunda,
Nežinia kur
Išeina
TYLA.