Tokios tuštumos ir toliai
dykumų atspaustų tavo veide
veide, kurio nebeprisimenu
nes pati save praradau
praradau savo atmintį ir žvilgsnį,
kurio nebesugaunu
tokios tuštumos
ir tavo pėdose ir pėdsakuose
juos dykumoj užpustė
todėl pamiršk mane
kaip aš save pamiršau
pamesdama už posūkio į tavo sodus
juk aš pati save praradau
viską turėdama
nieką turėdama
drumstuose pasaulio monuose