Jau prisipildė,
pilni mėgintuvėliai neskiestos
realybės,
po pakopą kasnakt
gilėja tavo vienatvės
gija.
Ir jei nerasi
jėgų,
vata nuvalyti pudrą
nuo pėdų
vieną rytą nubusi,
lyg palėpėje užsigulėjęs
fortepijonas
dulkėtas ir beveidis
oro balionas
vien kaulai ir atskiestas
vanduo.