Vaza ir vainikas, dvi priešingybės

Paskutinė sekundė
šešėliu atėjo tavęs.
Tai laikas,
kol tėvai nusižeminę
link altoriaus, žodžio
atgimimo.
O tu iš namų
vazą,
Palikęs vėjo veidą,
žiedlapius pabirusius nešei
už stiklinę degtinės,
nuo kurios priklausei,
o šiandiena iš turgaus
giminės
nusiderėję vainiką,
kad tik pigiau.
Į tavo balso aidus
ir prisiminimus užeina
vien iš pagarbos tėvams,
kurie spiečias
prie kevalo tuštybės.