Artumas

Mes vieną kartą žaidėme slepynes ir aš atradau tave besišlapinantį po krūmu. Maniau, kad pagaliau įsimylėjau, bet tai tebuvo slėpynės. Koks didis apmaudas apėmė mano galvą, nes supratau, kad tave per lengva rasti. Kodėl tu nesislėpei? Aš be reikalo žaidžiau labai sąžiningai, apimta tyrumo ir jėgos, kuri jaučiama kartą gyvenime. Mano jėga išsišvaistė ir aš nusijuokiau – balutė po krūmu atrodė labai komiškai. Jei tu niekada nuo manęs nesislėpsi, kai tau liepsiu, mes abu išmainysim gamtą į pasaulio tualetus. Mes daug apkeliausim, suprask. Su manimi tau nebus nuobodu, o man su tavim ar bus? Pažadėk, kad padovanosi įdomią istoriją, pažadėk, kad būsi blizgus tarp neblizgių. Galėsiu būti kuo tik nori, nes aš tave mėgstu.

  Aš paprašiau tavęs mane mylėti du kartus per dieną, kai susitikom pirmą kartą. Ačiū Dievui, buvai paklusnus. Į nieką neišmainyčiau dviejų įsismeigusių akių į mane rytais ir kelių šildymo vakarais. Žiūrėti televizorių man nebeįdomu, kai turiu tave. Mes esam geriausi namisėdos pasaulyje.
  Nežinau, ką man reikės daryti su tavimi Italijoje. Bijau, kad neimtum pavydėti italams, aš juk labai graži. Tačiau tu visada turėsi galimybę nulaižyti mano veidą, kad ir koks italas kėsintųsi į privačiąją erdvę. Nebijok, tu visada būsi su manimi, aš tavęs nepaliksiu, bet kai norėsiu nueiti į bažnyčią, turėsi manęs palaukti prie vartų. Tavęs ten neįleis, neįsižeisk. Niekas tavęs neįleistų į bažnyčią, nes tu kaip velnias didelis ir grėsmingai atrodai, tačiau tai mano komplimentas.

    Planuoju mūsų ramybę Romoje. Aš sėdėsiu po palme ir gersiu vyną; gal net ir tau leisiu gurkštelti, kai niekas nematys. Tada mes susirasime baseiną, kuriame galėčiau išsimaudyti nuoga. Turėsi saugoti mano drabužius, kad niekas nepavogtų. Juk neleistum man apsigėdinti, tiesa? Už tai aš tave ir mėgstu, tu man labai geras.
    Suprantu, tau nepatinka italų kalba. Man ji labai melodinga, tačiau tau tai nė motais. Nieko negaliu pakeisti, brangusis. Aš būsiu patenkinta, jei suprasi tik mano kalbą; tau nebūtina būti protingam. Jei kada nors nuspręsi mokytis kitos kalbos, neprieštarausiu. Bet esu užtikrinta, kad tau nesiseks ir mes abu savotiškai iš to juoksimės.

    Aš tau nupirsksiu itališką pavadėlį, kad galėtum mane vesti, kur nori. Galėsi pats išsirinkti, aš tik sumokėsiu! Toks jau tas gyvenimas, Pifai – dirbi, perki, naudoji. Man tai taip nusibodo, norėčiau pasaulio be pinigų. Žinai, aš irgi sutikčiau gulėti kam nors prie kojų, jei mano pasaulis būtų nemokamas. Būčiau pati geriausia draugė žmogui, koks ir tu man esi. Tačiau, apie ką mes čia, Pifai... Tu net nežinai, kas yra pinigai. Nesiklausyk, kaip jie žvanga piniginėse, kaip mat apkursi.
    Artimiausius dešimtį metų gyvensime kartu, o vėliau aš tave palydėsiu. Ir mes daugiau nesusitiksim. Na, kai aš mirsiu, ateisiu aplankyti tavo kapo močiutės sode. O gal norėtum būti palaidotas Italijoje? Matysim, ar tau ten patiks. Dar turime laiko.