Surask

Užkabini savo pasagą
už mano ne-laimės
ir man atrodo,
kad laikas
šlubuoja

staiga
sustoja
atsisuka
į mane
nusilenkia
ir sako

kad buvau
neteisi.

Nesiruošiu
teisti
tačiau
naujai atmerktosios akys
stebi
kaip lygina vėjas
saulės chalatą -

kai niekas nemato
ji mylisi
su mėnuliu.

Laikas išties nešlubuoja
jis tiesiai
ant riešo

primena
juodvarnius,
kurie ilgisi
to, ko nėra.

Susuktais bigudukais
atmerkia akis
savas rūkas

jame pasiklysti
taip lengva
taip gera –


surask.